- krenkšti
- kreñkšti, -čia (-ta), -tė 1. intr., tr. NdŽ, DŽ, Bgt, Lzd, Srd kosėti šalinant skreplius ar ką kita iš gerklės, krankšti: Kreñkšk, atkrenkšk gerai, jeigu kas gerklė[je] kyšo J. Kreñkšk skreples oran J. Tu krenkštì ir krenkštì, o nėko neišspjauni Mžk. Ligonas jau su kraujais krenkšta, veikiai mirs Krt. Senelį taip kankino kosulys, jog kreñkštė be apsistojimo Akm. Ko čia krenkšti visą dieną, turbūt vakar kur parsišaldei! Lž. Kreñkščia ir kreñkščia rytais – ar nesveikas, ar ką Paį. Turbūt jau tu skribsi į žemę – krenkšti ir krenkšti be jokio parstojo Lk. Kosi, krenkšta kaip pūsliokinis (dusulinis) arklys, vos bepaeina Užv. Suputo kaklas, pradėjo krenkšti, it šunelis loti M.Valanč. Krenkšdamas, purkšdamas išsirito pro duris Žem. Pikčiurnienė dūsauja, krenkščia, kosti – mat tas maudulys I.Simon. Nuplikus ar nudegus reik tujau, kol nesumuša pūsles, krenkšti ir tais smurgais apspjauti LTR(Vdk). Pradėjo … smarkiai krenkšdamas baisiai skreplioti TP1881,8. 2. intr. sunkiai balsu alsuoti, dejuoti, stenėti: Vos vos jis bekrenkščia Ad. Senelis kūprino leisgyvis savan dūmingan butelin krenkšdamas ir stenėdamas Blv. Senis kreñkščia, dusulį turėdamas J. | Prasiveršim, – krenkštė (švokštė) kapitonas ir bėgo pas mašinistą rš. 3. intr. rš kvarksėti, krankti (apie varną), krežinti (apie šarką): Pyš prastą orą anie (varnoliai) pradeda bjauriai kreñkšti Šlu. Šarka kreñkščia ant tvoros tupėdama J. \ krenkšti; apkrenkšti; atkrenkšti; iškrenkšti; nusikrenkšti; pakrenkšti; sukrenkšti; užsikrenkšti
Dictionary of the Lithuanian Language.